garbencius.lt

Epiktetas – vergas, tapęs išminčiumi

Epiktetas
Turinys

Epiktetas – vienas ryškiausių stoicizmo filosofų, gyvenęs I–II a. po Kr. Jis gimė Frygijoje, buvo vergas Romoje, vėliau – išlaisvintas ir tapęs žymiu mokytoju. Nors pats nepaliko rašytinių darbų, jo mokinys Arijanas užrašė pagrindines mintis knygose „Pokalbiai“ ir „Vadovas“ („Enchiridion“).

Epiktetas: kelias iš vergijos į filosofiją

Gimęs apie 50 metus po Kristaus, Epiktetas augo kaip vergas imperatoriaus Nerono sekretoriaus Epafrodito namuose. Nors jo gyvenimo pradžia buvo sunki, jis greitai išsiskyrė savo išmintimi ir gebėjimu analizuoti žmonių elgesį. Būdamas laisvas žmogus, Epiktetas pradėjo mokyti stoicizmo Romoje, tačiau imperatoriaus Domiciano buvo ištremtas iš miesto. Tada jis persikėlė į Nikopoliį Graikijoje, kur įkūrė filosofijos mokyklą ir sulaukė didžiulio sekėjų būrio.

Epikteto filosofija: stoicizmo praktika kasdienybėje

Epiktetas, kaip ir kiti stoikai – Markas Aurelijus ar Seneka, akcentavo proto svarbą, dorybės ugdymą ir gyvenimą pagal gamtos dėsnius. Jis mokė, kad tikroji laisvė – tai sugebėjimas valdyti save ir savo požiūrį į aplinkybes. Žmogaus laimė nepriklauso nuo to, kas jam nutinka, o nuo to, kaip jis tai priima.

Pagrindinės Epikteto stoicizmo idėjos

Skirtumas tarp mūsų galioje esančių dalykų ir tų, kurie mums nepriklauso

Pati svarbiausia Epikteto mokymo ašis – aiškus supratimas, ką mes galime valdyti ir ko – ne. Tai pagrindas vidinei ramybei.

„Yra dalykų, kurie priklauso nuo mūsų, ir dalykų, kurie nepriklauso.“
(Vadovas, 1 sk.)

Mūsų galioje – mūsų mintys, pasirinkimai, norai, požiūris. Ne mūsų galioje – kitų žmonių veiksmai, likimo smūgiai, kūno sveikata ar reputacija. Epiktetas ragina susitelkti tik į tai, ką galime paveikti, ir išmokti priimti visa kita su ramybe.

Laisvė kyla iš vidaus, o ne iš išorinių sąlygų

Epiktetas tvirtino, kad tikrasis žmogaus orumas ir laisvė priklauso nuo jo proto, o ne nuo socialinės padėties ar išorinių aplinkybių. Net ir vergas gali būti laisvas, jei yra laisvas savo vidumi.

„Niekas nėra laisvas, jei jis nėra savo šeimininkas.“
(Vadovas, 14 sk.)

Tikra laisvė – tai gebėjimas pasirinkti teisingą elgesį nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių.

Priimti likimą tokį, koks jis yra (amor fati)

Epiktetas ragino ne kovoti su likimu, o priimti jį kaip gamtos tvarkos dalį. Tai, kas vyksta, nėra nei gera, nei bloga – tai tiesiog dalis visumos, kurioje žmogus turi savo vietą.

„Neprašyk, kad dalykai vyktų taip, kaip tu nori. Verčiau nori, kad jie vyktų taip, kaip vyksta – ir tavo gyvenimas bus ramus.“
(Vadovas, 8 sk.)

Ši nuostata padeda išvengti nereikalingo skausmo ir nusivylimo.

Dorybė – aukščiausias gėris

Epikteto požiūriu, žmogaus vertė priklauso tik nuo jo dorybės – išminties, teisingumo, drąsos ir savitvardos. Nei turtai, nei šlovė, nei kūno malonumai neprilygsta dorybingo gyvenimo vertei.

„Jei nori būti geras, pirmiausia tikėk, kad esi blogas.“
(Pokalbiai, II.17)

Tobulėjimas prasideda nuo kuklumo ir pastangų ugdyti save.

Savitvarda ir proto disciplina

Epiktetas ragino nuolat stebėti savo mintis ir emocijas. Žmogus turi išmokti atsiriboti nuo impulsų ir elgtis pagal protą, o ne emocijas.

„Jei kas nors tave įžeidžia, žinok – tave žeidžia ne pats įvykis, o tavo požiūris į jį.“
(Vadovas, 20 sk.)

Tai padeda išlaikyti pusiausvyrą net ir įtemptose situacijose bei nepasiduoti išoriniam chaosui.

Epikteto mokymas – tai praktinė filosofija, skirta kasdieniam gyvenimui. Jo žodžiai moko, kad dvasinė stiprybė ir vidinė laisvė pasiekiamos ne tada, kai pasaulis keičiasi pagal mūsų norus, o tada, kai mes išmokstame keisti savo požiūrį į pasaulį.

Epiktetas. Biografija.

Epiktetas buvo vienas žymiausių antikos stoikų filosofų, kuris gyveno I-II amžiuje po Kr. Jis buvo kilęs iš Frigijos (dabartinė Turkija), bet daugiausiai veikė Romoje ir Nikopolio mieste Graikijoje. Epiktetas buvo vergas, kol jam suteikė laisvę jo šeimininkas Epafroditas, kuris buvo imperatoriaus Nerono tarnas. Epiktetas patyrė daug sunkumų ir kančių savo gyvenime, ypač dėl savo silpno sveikatos ir negalios. Jis prarado vieną koją ir turėjo naudoti lazdelę vaikščioti. Tačiau jis nesiskundė ir nesielgė aukomis, o stengėsi gyventi pagal savo filosofijos principus.

Epikteto filosofija buvo paremta stoicizmo mokykla, kurią pradėjo Zenonas iš Kitijos IV amžiuje prieš Kr. Stoikai teigė, kad tikrasis laimės ir dorybės šaltinis yra ne išoriniai dalykai, bet mūsų protas ir valia. Jie skyrė dalykus į du tipus: priklausančius nuo mūsų ir nepriklausančius nuo mūsų. Priklauso mums tik mūsų nuomonės, norai, pasirinkimai ir veiksmai. Nepriklauso mums viskas kita: turtas, sveikata, garbė, kiti žmonės ir net mūsų kūnas. Stoikai ragino priimti tai, kas nepriklauso mums, kaip Dievo arba prigimties dovana arba išbandymą, ir nesijaudinti ar nerimauti dėl to. Vietoj to jie siūlė koncentruotis į tai, kas priklauso nuo mūsų, ir siekti būti protingi, teisingi, drąsūs ir susilaikantys.

Epiktetas savo pamokymuose pabrėžė, kad svarbiausia yra ne tai, kas mums atsitinka, bet kaip mes į tai reaguojame. Jis sakė: “Ne dalykai trikdo žmones, bet jų nuomonės apie dalykus”. Jis taip pat sakė: “Niekas negali sugadinti tavęs be tavo sutikimo”. Epiktetas skatino savo mokinius praktikuoti savireguliavimą ir savidiscipliną, kad galėtų kontroliuoti savo emocijas ir elgesį. Jis taip pat ragino juos būti nuosaikius savo troškimuose ir baimėse, nes jie yra pagrindinės nelaimių ir nerimo priežastys. Epiktetas teigė, kad tikras laisvas žmogus yra tas, kuris nepriklauso nuo išorinių aplinkybių ir gyvena pagal savo sąžinę.

Epikteto palikimas šiandien

Epikteto filosofija yra labai aktuali ir šiais laikais, nes ji siūlo praktinius patarimus ir įkvėpimus kaip susidoroti su sunkumais ir iššūkiais. Jo idėjos padeda mums suprasti, kad daugelis mūsų problemų kyla iš mūsų požiūrio ir lūkesčių, o ne iš objektyvių faktų. Jo filosofija taip pat skatina mus būti atsakingi už savo gyvenimą ir veiksmus, o ne kaltinti kitus ar aplinkybes. Jo filosofija taip pat rodo mums kelią į vidinę ramybę ir harmoniją su savimi ir pasauliu.

DUK

Kas buvo Epiktetas?

Epiktetas buvo senovės romėnų stoikų filosofas, gimęs apie 50 metus po Kristaus. Iš pradžių jis buvo vergas, bet vėliau tapo vienu žymiausių stoicizmo mokytojų. Jo mokymai išliko dėka mokinio Arijano, kuris juos užrašė.

Kokios yra pagrindinės Epikteto filosofijos idėjos?

Epiktetas mokė, kad žmogus turi išmokti skirti, kas priklauso nuo jo valios, o kas – ne. Svarbiausias dalykas yra vidinė dorybė ir proto kontrolė. Tik tai suteikia tikrąją laisvę ir ramybę.

Ką reiškia Epikteto posakis „Yra dalykų, kurie priklauso nuo mūsų, ir dalykų, kurie nepriklauso“?

Šis posakis reiškia, kad žmogus turi susitelkti tik į tai, ką gali kontroliuoti – savo mintis, sprendimus, veiksmus. O išorinių dalykų – kaip kitų elgesio ar likimo – neturime valdžios keisti, tad neturėtume dėl jų kentėti.

Kokiuose veikaluose išliko Epikteto mokymai?

Jo filosofija išliko Arijano dėka. Arijanas užrašė „Pokalbius“ (Discourses) bei parengė trumpą vadovą „Enchiridion“ (liet. „Vadovas“), kuriame pateikiamos pagrindinės stoicizmo taisyklės kasdieniam gyvenimui.

Kuo Epikteto idėjos aktualios šiandien?

Epikteto mintys labai aktualios ir šiandien – ypač psichologijoje. Jo mokymai padeda žmonėms priimti tai, ko negali pakeisti, išlaikyti ramybę ir ugdyti atsakomybę už savo vidinę būseną. Jie plačiai taikomi kognityvinėje elgesio terapijoje.

Kiti tekstai