Epiktetas buvo vienas žymiausių antikos stoikų filosofų, kuris gyveno I-II amžiuje po Kr. Jis buvo kilęs iš Frigijos (dabartinė Turkija), bet daugiausiai veikė Romoje ir Nikopolio mieste Graikijoje. Epiktetas buvo vergas, kol jam suteikė laisvę jo šeimininkas Epafroditas, kuris buvo imperatoriaus Nerono tarnas. Epiktetas patyrė daug sunkumų ir kančių savo gyvenime, ypač dėl savo silpno sveikatos ir negalios. Jis prarado vieną koją ir turėjo naudoti lazdelę vaikščioti. Tačiau jis nesiskundė ir nesielgė aukomis, o stengėsi gyventi pagal savo filosofijos principus.

Epikteto filosofija buvo paremta stoicizmo mokykla, kurią pradėjo Zenonas iš Kitijos IV amžiuje prieš Kr. Stoikai teigė, kad tikrasis laimės ir dorybės šaltinis yra ne išoriniai dalykai, bet mūsų protas ir valia. Jie skyrė dalykus į du tipus: priklausančius nuo mūsų ir nepriklausančius nuo mūsų. Priklauso mums tik mūsų nuomonės, norai, pasirinkimai ir veiksmai. Nepriklauso mums viskas kita: turtas, sveikata, garbė, kiti žmonės ir net mūsų kūnas. Stoikai ragino priimti tai, kas nepriklauso mums, kaip Dievo arba prigimties dovana arba išbandymą, ir nesijaudinti ar nerimauti dėl to. Vietoj to jie siūlė koncentruotis į tai, kas priklauso nuo mūsų, ir siekti būti protingi, teisingi, drąsūs ir susilaikantys.

Epiktetas savo pamokymuose pabrėžė, kad svarbiausia yra ne tai, kas mums atsitinka, bet kaip mes į tai reaguojame. Jis sakė: “Ne dalykai trikdo žmones, bet jų nuomonės apie dalykus”. Jis taip pat sakė: “Niekas negali sugadinti tavęs be tavo sutikimo”. Epiktetas skatino savo mokinius praktikuoti savireguliavimą ir savidiscipliną, kad galėtų kontroliuoti savo emocijas ir elgesį. Jis taip pat ragino juos būti nuosaikius savo troškimuose ir baimėse, nes jie yra pagrindinės nelaimių ir nerimo priežastys. Epiktetas teigė, kad tikras laisvas žmogus yra tas, kuris nepriklauso nuo išorinių aplinkybių ir gyvena pagal savo sąžinę.

Epikteto filosofija yra labai aktuali ir šiais laikais, nes ji siūlo praktinius patarimus ir įkvėpimus kaip susidoroti su sunkumais ir iššūkiais. Jo idėjos padeda mums suprasti, kad daugelis mūsų problemų kyla iš mūsų požiūrio ir lūkesčių, o ne iš objektyvių faktų. Jo filosofija taip pat skatina mus būti atsakingi už savo gyvenimą ir veiksmus, o ne kaltinti kitus ar aplinkybes. Jo filosofija taip pat rodo mums kelią į vidinę ramybę ir harmoniją su savimi ir pasauliu.

Kiti tekstai

• Stoicizmo įtaka šiuolaikinei psichologijai ir terapijai
• Stoicizmas. Knygos, kurias verta perskaityti.
• Markas Aurelijus. Stoicizmo imperatorius.
• Seneka. Stoikas, dramaturgas, politinis veikėjas.
• Epiktetas
• Zenonas Kitijietis. Stoicizmo filosofijos įkūrėjas.
• Stoicizmas ir laiko valdymas: gyvenimas dabartyje.
• Stoicizmo patarimai kovojant su stresu ir nerimu.
• Stoicizmas ir materialinės vertybės: kiek joms suteikti reikšmės?
• Stoicizmas ir santykiai su kitais žmonėmis.
• Stoicizmo filosofija darbe ir versle
• Stoicizmo įtaka šiuolaikiniam gyvenimui
• Stoicizmo mokytojai ir jų indėlis į filosofiją
• Pagrindiniai stoicizmo principai: asmeninės kontrolės ir fatalizmo pusiausvyra.
• Kas yra stoicizmas ir kaip jis gali paveikti jūsų gyvenimą?