Meilė ir kasdienybė. Kodėl taip sunku mylėti kiekvieną dieną?

Kaip turi atrodyti tikra meilė?
Pamirškite viską ką žinote apie tobulą ir aistringą meilę. Pamirškite viską ką matėte filmuose ir apie ką skaitėte knygose.

Geriau pakalbėkime apie meilę ir kasdienybę. Kokia meilė turi būti mūsų kasdienybėje. Kaip turi atrodyti tikra meilė trečiadienį, 17.30 stovint kamštyje, ketvirtadienį 20 val. gaminant vakarienę ir vėliau 20.45 plaunant indus. Šeštadienį vakare valantis dantis. Sekmadienį lankantis pas uošvius.

Didžiąja savo gyvenimo dalį mes praleidžiame kasdienybėje, o tiksliau pilkoje ir neįdomioje kasdienybėje. Kiekvieną dieną labai sunku įžvelgti kokį nors kitoniškumą, o ką jau kalbėti apie ypatingumą. Juk didelės šventės mūsų gyvenime yra labai retas svečias.

Meilė tai ryški šventė.

Bet, kai mes kalbame apie meilę, tikrą meilę, didelę meilę tai viskas tampa išskirtinių. Mes tai įvardiname kaip nepaprastą ir išskirtinį jausmą. Kaip nesibaigiančią šventę.

Bet, tikrame gyvenime susiduriame su neišvengiamu nusivylimu, nes šventės tai tik trumpos akimirkos mūsų gyvenime. Šios šventės tai tik ryškūs ir akimirka trunkantys blyksniai mūsų gan ramioje ir nelabai įdomioje kasdienybėje.

Kai mes įsimylime, viskas atrodo nepaprasta, viskas atrodo pakylėtai. Kai mes pradedame gyventi kartu aistros greitai nurimsta, emocijos nurimsta ir lieka kasdienybė. Šventė baigėsi. Prasideda gyvenimas.

Meilė ir kasdienybė. Kodėl taip sunku mylėti kiekvieną dieną?

Manau, kad pati didžiausia problema su kuria mes susiduriame – iššūkis kaip atrasti meilę kasdienybėje. Kaip sugebėti mylėti kasdienybėje, kai viskas kartojasi, viskas nuobodu ir iki skausmo pažįstama. Jokio netikėtumo, jokio aistringumo. Tik niekada nesibaigiantys darbai ir rūpesčiai.

Juk mes nuo pat mažens, kiekvieną dieną labai aktyviai bombarduojami pasakojimais apie meilę kaip apie kažką kas prilygsta fejerverkui: ryšku, garsu, spalvota ir kvapą gniaužiančio. Bet tikrosios šventės vyksta ne taip jau ir dažnai, ir baigiasi jos labai greitai.

Ir labai mažai yra kalbama apie meilę kasdienybėje, apie meilę nuobodulyje, apie meilę liūdesyje, apie meilę kai nėra jokios šventės.

Manau čia slypi didžiausios galimybės – kaip kasdienybėje įžvelgti tai, ką taip akivaizdžiai ir ryškiai matome  kai būname įsimylėję.

Tai ir yra didžiausias iššūkis.