Meilė pasibaigė. Ką daryti toliau? Apie įsimylėjimą ir meilę. Kuo įsimylėjimas skiriasi nuo meilės? Kodėl tai du visiškai skritingi dalykai ir ką su jais reikia gyvenime “veikti”?

Įsimylėjimas – tai ką mums duoda gamta

Kai mes įsimylime už mus viską padaro gamta.
Staigus susižavėjimas, aistra, erotinis godulys, apsvaigimas. Visa tai gauname iš gamtos. Įsimylėjimas kaip narkotikas, kaip važiavimas dideliu greičiu. Svaiginą ir suteikia begalinės laimės jausmą, už kurį mums nieko nereikia mokėti.
Bet po šiuo paprastumu ir lengvumu slypi milijonai metų klaidų ir bandymų, kai gamta eksperimentavo ir bandė įvairius derinius, tol kol neatrado vieno iš sėkmingiausio – įsimylėjimo.

Įsimylėjimo galia

Kai du žmonės įsimylį įsijungia per milijonus metų išpuoselėtas – atrankos, pasirinkimo ir dauginimo mechanizmas.
Vienas iš ryškiausių įsimylėjimo požymių tai aistra ir begalinis noras būti su kitu žmogumi.
Gamta taip paspendžia mums spąstus, ji padeda mums išsirinkti patį geriausia partnerį su kuriuo mes turime patį didžiausią šansą susilaukti sėkmingų palikuonių. Mūsų meilės objektas mums tuo metu būna pats patraukliausias, pats geidžiamiausias, tik jis vienas.
Ir tai trunka pakankamai ilgai kad mes ne tik įsimylėtume, bet ir mylėtumėmės pakankamai, susilauktume mažylio ir dar užaugintume  tiek kad jis galėtu sėkmingai užaugti.
Vieno dalyko ko neduoda mums gamta, tai gebėjimo įžvelgti kitame geriausio draugo ir partnerio. Įsimylėjimo metu mes tiesiog dūstame nuo kūniškos aistros. Viskas paprasta ir lengva, mes apimti susižavėjimo ir visos kliūti mums įveikiamos. Aš tai mes, mes tai aš. Viskas įmanoma. Jausmai valdo, protas atostogauja. Gamta triumfuoja.

Meilė – tai ką mes sukuriame patys

Bet kai įsimylėjimo susižavėjimas pasibaigia, mes susiduriame su labai skausmingu ateities klausimu. Įsimylėjimas baigėsi, aistra gerokai išbluko, juslės atšipo. O, kas toliau? Čia ir baigiasi gamtos kerai. Ji atliko savo darbą. Ji padėjo dviem žmonėms susirasti vienas kitą, išrengė juos, paguldė į lovą ir išlaikė joje pakankamai ilgai, kad jie susilauktų vieno, o gal net ir kelių mažulių, suteikė pakankamai laiko tuos mažylius užauginti ir viskas. Darbas atliktas – sudie.

Šią akimirka mes įžengiame į krizės etapą. Įsimylėjimas, tai tobulas puikiai derantis dviejų vyro ir moters junginys, kurio tikslas pratęsti giminę. Bet įsimylėjimas nepadeda mums susirasti geriausios gyvenimo draugės ( ar geriausio gyvenimo draugo), geriausios gyvenimo partnerės (ar geriausio gyvenimo partnerio) visa tai mes turime padaryti patys. Ir šiai užduočiai reikia ne tik emocijų ir jausmų, bet ir proto, bendrų pomėgių panašių pažiūrų. Kantrybės ir daug, labai daug laiko.

Meilei reikia laiko.

Meilė negali gyvuoti be tvirto dviejų žmonių ne tik emocinio, bet ir vertybinio ryšio. Šansai kur nors, kada nors susitiks ir aistringai pamils vienas kitą vegetarė ir steikų mėgėjas yra dideli, bet šansai kad jie sugebės ilgai ir laimingai gyventi išlaikydami ir neprarasdami savo ryšio yra minimalus. Per daug jau jie skirtingi.

Meilė pasibaigė. Ką daryti toliau?

Meilė pasibaigė. O, ką reikia daryti toliau, kaip elgtis, kokių veiksmų imtis? Atsakymo nėra. Kaip viskas būtų paprasta, jeigu meilė būtų kaip kulinarinių receptų knyga. Kažkas sugalvojo teisingą receptą, viską išmatavo, pasvėrė, pabandė ir mums tereikia viską padaryti kaip nurodyta. Atlikai papunkčiui kas surašyta ir puikus rezultatas garantuotas.

Gyvenime niekas nenori primityvios ir paprastos meilės. Visi norime išskirtinės, kitokios, nežemiškos, nepaprastos ir nepakartojamos. Kai ją gauname, kai ji praeina mes desperatiškai norime gauti patarimų, visiškai užmiršdami, kad dar visai neseniai sau ir kitiems teigėme, jog tai kas tarp mūsų yra nepakartojama. Niekas nesupras to ką jaučiame.

Todėl ir patarimai yra beverčiai, nes jie skirti tik eilinę, paprastą, kasdienę meilę išgyvenusiems. Tie kas išgyveną nežemišką, nepaprastą meilę lieka be patarimų.