Kitokie romanai apie meilę. Alain de Botton ir Frederic Beigbeder.


Du romanai apie meilę Alainj de Botton “Apie meilę” ir Frederic Beigbeder “Meilė trunka trejus metus”.  Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad kada nors skaitysiu, o tuo labiau rašysiu apie meilės romanus. Bet, pradėjus domėtis meilės tema anksčiau ar vėliau tenka į rankas paimti ir grožinę literatūrą apie meilę. Perskaičius romanus panorau juos palyginti ir pabandyti išsiaiškinti kodėl Frederic Beigbederio romanas tapo beveik kultiniu, o Alain de Botton liko beveik nepastebėtas. Bet kai ruošdamasis paėmiau savo citatų sąsiuvinį supratau, kad beprasmiška ką nors aiškintis, geriau tegu patys autoriai, savo žodžiais viską pasako.
Tikiuosi mano parinktos autorių mintys ir jums patiks.

Du skirtingi autoriai, du skirtingi požiūriai, ta pati tema.

Frederic’o Beigbeder’io  “Meilė trunka trejus metus”

Frederic’as Beigbeder’is – aštrus, ryškus, populiarus, bandantis šokiruoti ir būti „visiškai“ atviru. Romano „Meilė trunka trejus metus“ pagrindinė tema meilė, o tiksliau santuoka ir meilė.

Ilgai masčiau kur slypį šios knygos sėkmės priežastis. Atsakymas paprastas. Ši knyga ne apie meilę, o apie meilės pagirias – skyrybas. Lietuvoje pusė susituokusių patiria skyrybas, kita pusė apie jas nuolat galvoja. Milžiniška skaitytojų auditorija! (Pats irgi pasidaviau pagundai ir „pasiskolinau“ šio romano pavadinimą savo paskaitai apie meilę.)

Beigbederis parodo kitą, karčią meilės pusę. Kaip ir pagirios, skyrybos būna skausmingos, vimdančios ir nemalonios. Nemalonu, bet kaip taikliai apie tai rašoma.
Trumpi, tartum reklaminiai šūkiai sakiniai. Kaip gi jų nepacitavus:

„Vienintelis svarbus meilės klausimas: kada pradedama meluoti?“

„Vedybos – tai juodieji ikrai pusryčiams, pietums ir vakarienei. Nevirškinate to, ką dievinate, ir galu gale ima pykinti. „Gal suvalgytumėte dar truputėlį?“ Ką? Daugiau negalite? Bet ką tik gardžiavotės!“

„Meilė trunka trejus metus. Net jeigu esat vedęs keturiasdešimt metų, giliai viduje prisipažįstat, kad tai tiesa.“

„Kas blogiau – mylėtis nemylint ar mylėti nesimylint?“

„Pirmoje santuokoje trokšti tobulumo, antroje tiesos.“

„…jei dulkinimasis gali virsti meile, tai priešingas atvejis labai retas.“

„Vedybos yra nusikaltimas, nes jos sunaikina paslaptį. Sutinkant kerinčią būtybę, vedat ją, ir staiga kerinti būtybė išgaruoja: ji tapo jūsų žmona.“

Alain de Botton “Apie meilę”

Alain de Botton ir jo knyga „Apie meilę“. Šios knygos pavadinimas tiksliai įvardina knygos turinį. Tai knyga apie meilę. Autorius labai subtiliai ir tiksliai fiksuoja meilės raidą. Nuo įsimylėjimo, suartėjimo ir gyvenimo kartu iki atšalimo, ir išsiskyrimo. Apie viską nuo svaiginančios pradžios iki liūdnos pabaigos.

Apie tai kodėl taip trokštame meilės:
„Galbūt tiesa yra ta, kad neegzistuojame, kol kas nors nepastebi mūsų egzistuojant: negalime tinkamai kalbėti, kol kas nors nesupranta, ką sakome: kitaip tariant, visiškai gyvi tampame tik tada, kai kas nors mus pamilsta.“

Apie tai kaip meilė prasideda:
„Kuo turėčiau tapti, kad jai patikčiau?“

„Įsimylėjus viltis visad užtemdo protą. Įsimylėję tikimės kitame nerasti to, ką esame aptikę savyje: klastos, silpnumo, tingumo, nesąžiningumo, veidmainystės ir kvailumo. Savo išrinktąjį apsupame meilės kordonu ir kažkodėl manome, kad jis neturi trūkumų. Įžvelgiame kito tobulumą, kurio nepastebime savyje.“

Apie tai kai meilė pasiekią viršūnę:
„Ekstazės akimirkomis romantinę meilę įsivaizduojame panašią į krikščionišką meilę – nekritišką, pakilų jausmą, kuris sako: mylėsiu tave tik todėl, kad esi, besąlygišką, beribę meilę, kuri dievina patį niekingiausią batelį, meilę, kuri viską priima.“

Apie tai kai ne tik mylime, bet ir būname mylimi:
„Būti mylimam reiškia suprasti, kad mus mylintis žmogus turi tuos pačius poreikius kaip ir mes. Pasak Albert’o Camus, įsimylime, nes kitas žmogus iš pažiūros atrodo toks išbaigtas – kūniškai ir psichologiškai vientisas, o patys tuo tarpu jaučiamės padriki ir suglumę. Nemylėtume, jei nejaustume savo trūkumų, tačiau pastebėję panašaus netobulumo kitame jaučiamės užgauti. Nors tikėjomės rasti atsakymą, randame tik savo bėdų dublikatą.“

Apie intymumą poroje:
„Dažnai pasiduodavome į apkalbų orgiją. Jokie abipusės meilės malonumai neprilygsta intymumui, kai atvirai išliejame savo neapykantą. Kartais vos neprieidavome prie išvados (tačiau drovėjomės atvirai pripažinti), kad visi mūsų sutikti žmonės labai ydingi – tik mudu esame vieninteliai padorūs žmonės pasaulyje. Mūsų meilė mito nuolatine pašalinių žmonių kritika.“

Apie pirmuosius įsimylėjėlių nesutarimus:
„Nors ne visada dužo stiklai, nepakantumas buvo abipusisTai buvo naminio gulago komponentai, mudviejų kasdienės pastangos tempti vienas kitą prie savo idealų.“

„Chloje ir aš niekada nebuvome tokie šiurkštūs draugams kaip vienas kitam. Artumą prilyginome nuosavybei ir licenzijai. Galėjome būti vienas kitam malonūs, bet mandagumo neliko.“

Apie meilės atvėsimą:
„Jei du žmonės negali tarpusavio skirtumų nuleisti juokais, tai gali būti ženklas, kad jie nustojo vienas kitą mylėti (arba bent nebenori dėti pastangų, kurios sudaro 90% meilės).“

„Kad ir kokie laimingi būtume su savo partneriu, meilė ne visada trukdo ieškoti alternatyvų. Kodėl tai masina, jeigu jau mylime? Todėl, kad patenkinę meilė poreikį ne visada patenkiname ilgesio poreikį.“

Apie meilės pabaigą:
„Visada gąsdina mintis, kad po kelių mėnesių pamatęs žmogų, dėl kurio šiandien paaukotum viską, galbūt pereisi į kitą gatvės ar knygyno pusę, vengdamas susitikti.“

„Ilgą laiką mano tapatumo centras buvo „mes“, tad norint grįžti prie „aš“ reikėjo save atrasti visiškai iš naujo.“

Apie tobulą meilės pabaigą – santuoką:
„O brandžios meilės kulminacija yra santuoka ir mėginimas išvengti mirties laikantis rutinos (sekmadienio bažnyčia, nuotolinio valdymo pultai).“

Pabaigai

Du skirtingi autoriai, du skirtingi požiūriai, ta pati tema. Pradžioje norėjau palyginti ir išsiaiškinti kodėl toks puikus Alain de Botton kūrinys Lietuvoje liko beveik nepastebėtas, o pakankamai paviršutiniškas, bet labai rėksmingas Beigbederis okupavo lietuvių skaitytojus. Bet vėliau supratau, jog vertinti šiuos romanus temos prasme yra beprasmiška. Apie meilę kiekvienas turime savo nuomonę. Kiekviena mūsų išgyventa meilės istorija, mums, yra unikali ir nepakartojama.

Tikiuosi, jog šių dviejų autorių citatos pasirodė įdomios ir vertos dėmesio.