Tiek daug kalbama apie tikrą, tobulą ir amžiną meilę. Bet ar tikra meilė privalo būti tik tokia? Tik amžina ir tik tobula meilė?
Tobula meilė. Ji traukia. Ji žavi. Apie ją svajojame. Jos ieškome. Ją bandome susikurti. Ją bandome išsaugoti. Tobula meilė tvyro ore. Rodosi ji čia pat, tik reikia ištiesti ranką. Ir tada viskas kaip sviestu patepta.

Tikra, tobula ir amžina meilė. Kur ji?

Man irgi labai ilgai atrodė, kad kažką savo gyvenime darau ne taip. Nuolat klystu, nuolat nepataikau. Stengiuosi, bet niekaip nepavyksta pagauti ir pasiekti tos tobulos, teisingos, tikros meilės. Daugybė pastangų baigėsi tuščiomis. Stengiesi, o niekaip, nors tu ką.

Ir taip ne vienerius metus.

Kol vieną kartą, šovė labai keista mintis „O, kodėl negali būti tobulas geriausias draugas, tobulas pyktis, tobulas susižavėjimas, tobuli tėvai, tobuli klasiokai.“ Mes visi žinome, kad tobulų dalykų pasaulyje yra labai mažai bet  meilė privalo būti tobula.

Kodėl ji negali būti paprasčiausiai:

gera,
pakenčiama,
patogi,
praktiška,
saugi,
rami,
laiminga.

Kodėl tikra meilė privalo būti tik TOBULA ir tik AMŽINA?

Kodėl mes taip apribojame save tobulumu?
Kodėl mūsų meilė negali būti juokinga, lengva, maloni, paprasta, linksma, neįpareigojanti, gili, stipri, laisva?
Kodėl ji negali būti raudona, šilta, kvapni, kerinti?
Kodėl ji negali būti trumpa, bet aistringa?
Kodėl ji negali būti aštri, saldi, karti, skausminga, liūdna, verksminga?
Kodėl mūsų meilė negali būti pavasariška, vasariška, rudeninė, žiemiška?
Kodėl ji negali būti kvaila, atsitiktinė, netikėta, kurortinė, vienadienė, vienos nakties? Kodėl ji negali būti kerštinga?
Kodėl mes visko atsisakome tik dėl TOBULUMO. Ir kodėl mes norime tik TOBULOS, ir tik AMŽINOS meilės.

O, pabaigsiu visą šią klausimų tiradą, vieno protingo žmogaus mintimis:

„ -Kas yra gyvenimas?
-Trys dienos pajūryje.“

Juk, jūs, supratote apie ką aš:)

Tikra, tobula ir amžina meilė? Velniop tokią meilę!