garbencius.lt

Kodėl vertiname tik, tai ko neturime? Arba lengvas būdas tapti laimingu.

Kodėl vertiname tik, tai ko neturime? Arba lengvas būdas tapti laimingu
  • Ar trokštate…
  • Ar norite…
  • Ar pavydite…
  • Ar svajojate…

Vietoje dvitaškio įrašykite savo norą. Spėju, kad greičiausiai įrašysite ko šią akimirka neturite, bet labai norite gauti, patirti, turėti.

Natūralu ir suprantama. Gyvenime būtina norėti ir siekti trokštamą rezultatų.

Apsižvalgykite. Aplinkui tiek daug nuostabių dalykų, kurių mes neturime, bet labai norime turėti. Aplink mus pasaulis nuostabus, kupinas spalvų, jausmų, tikro gyvenimo, o mes velkamės gale su savo nykių ir neįdomiu gyvenimu.

Bet, ar tikrai mūsų gyvenimas jau toks blogas?

Jeigu šią akimirka paklausiu – ko neturite, ko norite labiausia dabar. Atsakymai pasipils, kaip iš gausybės rago. Viskas liesis lengvai ir greitai.

Bet, jeigu paklausiu – ką turite, kuo mėgaujatės, ko jums pakanka, kas gerai, kuo patenkinti, ko jums užtenka.

Užduotis iš karto pasidarys sudėtinga.

 Ir jeigu sąžiningai atliktumėte užduoti, rašytume visiškai nuoširdžiai ir tik „sau“, iškarto pamatysite, kaip nelengva sudaryti sąrašą dalykų, kurių jums užtenka.

Dvi paprastos užduotys. Viena, kuo mes nepatenkinti ir ko mums trūksta, ką norime pakeisti. Kita užduotis iš pirmo žvilgsnio daug lengvesnė, paprasčiausiai aprašyti ką jau turime ir kuo jau esame patenkinti.

Bet, kodėl aprašyti ką turime ir kuo patenkinti daug sunkiau, nei to ko neturime, bet labai norime?

Kodėl vertiname, tik tai ko neturime?

Nekenčiu socialinių tinklų, negaliu gyventi be socialinių tinklų. Žinomas jausmas? Praleidus nežinia kiek laiko socialiniuose tinkluose, apsvaigus nuo tobulų kitų gyvenimu, mane visada apima stiprus nepasitenkinimo savo gyvenimo jausmas. Kitų gyvenimuose pastebiu, tik tai ko neturiu pats? Ko mano manymų, man labai trūksta, ko norių, bet dėl kažkokių priežasčių negaliu turėti.

Mane žudo kitų laimė, sėkmė, gyvenimo būdas. Juodai pavydžių kitų sėkmės, populiarumo, pasiekimų, kelionių, jausmų, turto, išvaizdos.

Būdamas socialiniuose tinkluose, jaučiuosi, kaip paauglys spoksantis į save veidrodyje ir matantis idealiai netobulą savo atvaizdą. Jaučiuosi beviltišku.

Kaip pamilti savo gyvenimą?

Klausimas vertas milijono. Atsakymas vertas gero gyvenimo.

Ir čia žengiam į amžinų filosofinių klausimų lauką. Vienas iš svarbiausių mūsų gyvenimo klausimų – kur slypi gero gyvenimo paslaptis?

Stokai jau daugiau nei prieš 2300 metų žinojo atsakymą.

Vienas iš greičiausių, lengviausių, pigiausių ir didžiausią džiaugsmą gyvenime suteikiančių dalykų yra paprastas ir visada su mumis.

Mums nieko nereikia keisti, siekti. Mums nereikia nieko daryti.

Mums paprasčiausiai reikia pradėti labiau mėgauti ir labiau vertinti, tai ką mes turime.

Rašau šiuos žodžius ir pačiam atrodo, kokie jie nykūs ir nuvalkioti – labiau mėgautis tuo ką turi. Kas gali būti nuobodžiau? Kas gali skambėti taip „lūzeriškai“, kaip kapituliacija ir visų svajonių atsisakymas?

Kai aplinkui gyvenimas siūlo tiek daug. Galimybės, progos, nauji potyriai, nauji daiktai, naujos šalys, nauji skoniai, nauji santykiai, pasiekimai, įvertinimai. Staiga visko atsisakyti ir pradėti ieškoti džiaugsmo savo nykiame ir nuobodžiame gyvenime.

Ar verta, taip lengvai pasiduoti?

Ar tikrai mes turime tiek mažai?

Šią akimirka tiksliai žinau ko neturiu. Bet, ką turiu – čia sudėtingas klausimas.

  • Kodėl taip sunku matyti ką turiu?
  • Kaip išmokti pamilti ką turiu?
  • Stoikai žino atsakymą į šį klausimą.

Kaip pamilti savo gyvenimą tokį koks jis yra šią akimirką?

Stoikai rekomenduoja negatyvią vizualizaciją. Kas tai? Viskas paprasta. Visi žinome, kaip atrodo pozityvus mąstymas, kai reikia įsivaizduoti trokštamą rezultatą. Negatyvi vizualizacija yra priešingas variantas. Įsivaizduoju ne tai ko neturiu, o ką gali prarasti.

Jeigu užduosiu klausimą – ką šiuo metu turite, kuo šiuo metu esate patenkinti, susidursite su sunkumais. Nėra lengva surašyti dalykus kuriais esame patenkinti ir kurių mums užtenka. Nuo mažų dienų esame mokomi nuolat kažko norėti ir amžinai būti viskuo nepatenkintais.

Užduotis iš karto taps lengvesnė jeigu bandysite įsivaizduoti ką galite prarasti.

Prarandate namus, automobilį, darbą, sveikatą, draugus, artimuosius, mylimuosius. Staiga atsiduriate skurdžioje šalyje, pradedate gauti daug mažesnį atlyginimą, negalite sau leisti geros medicinos, jokių kelionių, jokių prekybos centrų, jokio šilto vandens, jokio komforto, jokios elektros.

1% prieš 99%

Kai nuolat save lyginame su kitais, labai retai lyginime su blogiau gyvenančiais, visada lyginame tik su tais, kurie patys: grąžiausi, turtingiausi, sėkmingiausi, daugiausia pasiekę ir t.t. Priklausantys 1% procentui žmonių. Ir kai lyginame save su jais, mes nuolat „pralaimime“.

Bet, vos tik mes pradedame save lyginti su didžiąją dalimi pasaulio žmonių, su tais likusiais 99%, mes staiga suvokiame, kad priklausome išskirtiniam, gal tik kokiam 20% pasaulio išrinktųjų.

Netikite? Internete pilna puslapių kur galite palyginti savo atlyginimą su pasaulio atlyginimų vidurkiu. Pabandykite ir iškarto suprasite kokie laimingi ir išskirtiniai esate.

Norite labiau pamilti savo gyvenimą? Dažniau lyginkite save ne su tais iš to 1%, bet su tais kurie tarp tų 99%. Iškarto pasidarys lengviau ir smagiau.

Kiti tekstai