Pagrindiniai stoicizmo principai: asmeninės kontrolės ir fatalizmo pusiausvyra.


Stoicizmas yra filosofinė mokykla, kuri kilo Graikijoje ir Romoje antikos laikais. Jos pavadinimas kyla iš stoa poikilė, spalvoto portiko, kurioje pirmasis stoikų filosofas Zenonas iš Kitijos (344–262 pr. m. e.) vedė savo pamokas. Stoicizmas tikslas buvo pateikti gyvenimo būdą, kuris būtų pagrįstas protu, dorybe ir ramybe.



Stoicizmo principai galėtų būti suskirstyti į tris sritis: logiką, fiziką ir etiką. Logika buvo mokslas apie teisingą mąstymą ir argumentavimą, fizika buvo mokslas apie gamtą ir jos dėsnius, o etika buvo mokslas apie gerą gyvenimą ir laimingumą. Šios sritis buvo glaudžiai susijusios ir sudarė vientisą sistemą.

Pagrindiniai stoicizmo principai

Pagrindiniai stoicizmo principai, kurie liečia etikos sritį, yra šie:

– Asmeninė kontrolė: stoikai teigė, kad žmogus turi valdyti savo proto ir valios gebėjimus, kad galėtų atskirti tai, kas priklauso nuo jo, ir tai, kas nepriklauso nuo jo. Tai, kas priklauso nuo žmogaus, yra jo vidiniai procesai: mintys, sprendimai, norai, emocijos. Tai, kas nepriklauso nuo žmogaus, yra išoriniai dalykai: kūnas, turtas, reputacija, sveikata, mirtis. Stoikai ragino koncentruotis tik į tai, kas priklauso nuo žmogaus, ir nepaisyti arba sutikti su tuo, kas nepriklauso nuo jo.


– Fatalizmas: stoikai teigė, kad viskas gamtoje vyksta pagal racionalią priežastinę tvarką, kuri yra dieviška ir gera. Žmogus negali keisti ar priešintis šiai tvarkai, bet gali ją suprasti ir prisitaikyti prie jos. Stoikai vadino šią tvarką logosu arba Dievu ir laikė ją savo protinio pobūdžio dalimi. Todėl stoikai manė, kad žmogus turi sekti savo racionalią prigimtį ir būti harmonijoje su gamta ir Dievu.


– Dorybė: stoikai teigė, kad dorybė yra vienintelis gėris ir laimingumo šaltinis. Dorybė reiškia gyventi pagal protą ir moralinius principus. Stoikai išskyrė keturias pagrindines dorybes: išmintį, teisingumą, drąsą ir saikingumą. Išmintis yra gebėjimas suprasti gamtos dėsnius ir elgtis pagal juos. Teisingumas yra gebėjimas elgtis sąžiningai ir geranoriškai su kitais žmonėmis. Drąsa yra gebėjimas įveikti baimę ir kentėti už savo idealus. Saikingumas yra gebėjimas susilaikyti nuo per didelio malonumo ar skausmo siekimo.


– Apatija: stoikai teigė, kad žmogus turi būti apatiškas arba nerūpestingas dėl visko, kas nesuteikia dorybės ar jos netrukdo. Tai reiškia atsisakyti aistrų arba neprotingų emocijų, kurios kyla iš klaidingo vertinimo arba prisirišimo prie išorinių dalykų. Stoikai skyrė keturias pagrindines aistras: geismą, baimę, liūdesį ir malonumą. Geismas yra neteisingas noras turėti kažką išorinio arba laikino. Baimė yra neteisingas noras išvengti kažko išorinio arba laikino. Liūdesys yra neteisingas noras atgauti kažką išorinio arba laikino. Malonumas yra neteisingas noras mėgautis kažkuo išoriniu arba laikinu.

Stoicizmo principai rodo žmogui kelią į ramybę ir laimingumą nepriklausomai nuo aplinkybių. Stoikai skatino žmogų būti savarankišku, atsakingu ir doru individu bei pasaulio piliečiu.

Stoicizmas. Kiti tekstai.