Zenonas Kitijietis. Stoicizmo filosofijos įkūrėjas.

Zenonas Kitijietis (Zeno of Citium) stoicizmo filosofijos įkūrėjas ir vienas svarbiausių stoicizmo filosofų.

Stoicizmas yra filosofinė mokykla, kuri moko, kaip gyventi laimingai ir dorai, nepaisant išorinių aplinkybių. Pagrindinis stoicizmo principas yra susitelkti tik į tai, kas priklauso nuo mūsų valios, o ne į tai, kas nuo jos nepriklauso. Pavyzdžiui, mes negalime kontroliuoti oro, kitų žmonių elgesio ar net savo sveikatos, bet mes galime kontroliuoti savo požiūrį, mintis ir veiksmus. Stoikai teigia, kad jei mes gyvensime pagal savo prigimtį ir racionalumą, mes galėsime išvengti nereikalingų rūpesčių, baimės ir pykčio ir pasiekti ramybę bei džiaugsmą.

Zenono Kitijiečio biografija

Zenonas Kitijietis gimė apie 334 m. pr. m. e. Kitione (dabartinėje Kipre). Jis buvo turtingas prekybininkas, bet po to, kai jo laivas nuskendo ir jis prarado visą savo turtą, jis nusprendė ieškoti išminties Atėnuose. Ten jis pasinėrė į filosofijos studijas.

Po ilgų studijų metų, Zenonas pradėjo mokyti kitus. Ilgainiui jo filosofija pradėjo vadinti stoicizmu. Žodis “stoicizmas” kilęs iš graikiško žodžio “stoa”, reiškiančio kolonadą. Tai buvo vieta, kur Zenonas ir jo mokiniai rengdavo paskaitas ir diskusijas. Zenonas rašė daug knygų apie etiką, logiką ir fiziką, bet deja jų neišliko iki mūsų dienų. Mes žinome apie jo mokymus iš kitų filosofų ir istorikų aprašymų.

Zenono Kitijiečio stoicizmo filosofijos pagrindai

Zenonas skirstė visus dalykus į tris kategorijas: gera, bloga ir abejotina.

Gera yra tik tai, kas priklauso nuo mūsų valios ir yra pagal prigimtį – pavyzdžiui, išmintis, dorovė, sąžiningumas.

Bloga yra tik tai, kas prieštarauja mūsų valiai ir yra prieš prigimtį – pavyzdžiui, kvailumas, nedorybė, melas.

Abejotina yra visa kita – turtas, sveikata, garbė ir t.t. Šie dalykai nėra nei gera nei bloga savaime – jie gali būti naudingi arba žalingi priklausomai nuo to, kaip mes juos naudojame. Stoikai nesiekia abejotinų dalykų arba atsisako jų – jie tiesiog nesuteikia jiems didelės reikšmės ir nepriklauso nuo jų.

Zenonas taip pat mokė savo mokinius praktikuoti savirefleksiją ir savidiscipliną. Jis sakė: “Ne dalykai trikdo mus, bet mūsų požiūris į juos”. Todėl stoikai stengdavosi analizuoti savo emocijas ir mintis ir atskirti tai, kas priklauso nuo jų valios nuo to, kas nuo jos nepriklauso. Jie taip pat praktikuodavo meditaciją ir vizualizaciją – jie įsivaizduodavo galimus sunkumus arba netektis ir kaip jie su jais susidorotų. Tai padėdavo jiems būti pasiruošusiems bet kokiam iššūkiui arba pokyčiui.

Zenonas mirė apie 262 m. pr. m. e., kai jam buvo apie 72 metų amžiaus. Jo laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių – tiek jo draugai ir mokiniai, tiek Atėnų piliečiai ir politikai. Jis buvo pagerbtas kaip didysis išminčius ir jo paminklas buvo pastatytas miesto aikštėje.

Zenono Kitijiečio įtaka

Zenono Kitijiečio palikimas gyvuoja iki šiol – jo idėjos įkvėpė daugelį kitų filosofų ir rašytojų per amžius – nuo Senekos ir Marko Aurelijaus iki Montaigne’o ir Nietzche’o. Šiuolaikinėje psichologijoje stoicizmas taip pat turi daug bendro su kognityvine elgesio terapija (KET), kuri padeda žmonėms susidoroti su nerimu ir depresija keičiant jų požiūrį į problemas.

Stoicizmas yra ne tik filosofija – tai yra gyvenimo būdas. Jei norite sužinoti daugiau apie šią nuostabią mokyklą arba išbandyti jos praktikas savo kasdienybėje – aš rekomenduoju perskaityti šias knygas:

– “The Guide to Stoicism: The Ancient Art of Living Happily” autorius Donald Robertson

– “How to be a Stoic: Using Ancient Philosophy to Live a Modern Life” autorius Massimo Pigliucci

Stoicizmas. Kiti tekstai.

Saulius Garbenčius
Lektorius. “Paskaitų Klubo” įkūrėjas ir vadovas. Praktinio seminaro “Kaip įveikti gyvenimo sunkumus, nepalūžti, atsitiesti ir pradėti viską iš naujo” autorius.