Kas yra stoicizmas ir kaip jis gali paveikti jūsų gyvenimą?

Turinys

Stoicizmas yra senovės Graikijos ir Romos filosofijos kryptis, kuri skatina gyventi pagal prigimtį, išmintį ir dorybę. Stoikai teigė, kad žmogus gali būti laimingas ir ramus, jei jis mokosi kontroliuoti savo emocijas, nepriklausyti nuo išorinių aplinkybių ir sekti savo vidinę nuovoką. Stoicizmas yra ne tik teorinis mąstymas, bet ir praktinis gyvenimo būdas, kuris siūlo daug naudingų pratimų ir patarimų, kaip susidoroti su sunkumais, iššūkiais ir dilemomis.

Stoicizmo istorija

Stoicizmo pradininku laikomas Zenonas Kitijietis (335–263 pr. m. e.), kuris mokė savo mokinius Atėnų Agoros portike (kolonadoje), vadinamoje Stoa Poikile. Vėliau stoicizmą plėtojo jo pasekėjai Chrisipas, Kleantas, Panaitijas, Poseidonijas ir kiti. Stoicizmas pasiekė didelio populiarumo Romos imperijoje, kur jį propagavo tokie žymūs filosofai ir valdovai kaip Seneka, Epiktetas ir Markas Aurelijus .

Kas yra stoikai?

Norėdami suprasti stoikų filosofiją turime pradėti nuo istorinės aplinkos, kurioje gimė ši filosofija. Tikrą stoicizmo galią suvoksime tik supratę, kokiame pasaulyje gyveno senovės pasaulio žmonės.

Senovės pasaulis buvo visiškai kitoks, nei mums įprastas. Mes labai dažnai idealizuojame senovės Romą, senovės Graikiją. Dažniausiai galvodami apie senovės pasaulį, mes matome turtingųjų gyvenimus: imperatoriai, arenos, rūmai, prabanga, pergalės ir imperinė didybė. Tačiau, tai tėra fasadas, gražus paviršius, kuris kasdieniame gyvenime neturėjo jokio ryšio su eilinio žmogaus gyvenimu.

Senovės pasaulis visu pirma buvo pasaulis kuriame nėra nebuvo mums įprastų vaistų, medicina buvo bejėgė ir didžioji dauguma, mums paprastai išgydomų ligų buvo mirtinos. Senovės pasaulyje nebuvo jokių efektyvių nuskausminamųjų, todėl skausmas buvo kasdienis palydovas. Nebuvo jokios socialinės apsaugos. Teisinė sistema galiojo labai nedideliam gyventojų sluoksniui. Komfortas, teisingumas, medicininė, teisinė apsauga neegzistavo. Sanitarinės sąlygos buvo siaubingos.

Negandos kasdienybė

Žmonių gyvenimo trukmė buvo daug mažesnė, o tie kurie gyveno nuolat susidurdavo su fiziniu skausmu, artimųjų kančiomis, mirtimi, praradimais. Mums sunku suvokti kiek daug fizinio skausmo patirdavo kiekvienas, net ir labai aukštos kilmės senovės pasaulio pilietis. O kur dar psichologinės kančios. Juk jokių psichologų ar specialistų padedančių įveikti nerimą, psichologines negandas ar kitokias, mūsų laikais tokias įprastas „ne fizines“ ligas, nebuvo. Žmogus ne tik kentėjo fizines kančias, bet ir nuolat susidurdavo su emocinėmis kančiomis.

Žmonėms reikėjo praktinės, lengvai suprantamos ir lengvai gyvenime pritaikomos filosofijos. Kaip susitvarkyti su gyvenimo negandomis, atsilaikyti, nepalūžti ir dar svarbiau, kaip susikurti ir nugyventi gerą gyvenimą.

Nesvarbu, kaip sunkiai gyveno senovės pasaulio žmonės, jie siekė to paties ko ir mes – jie norėjo nugyventi gerą, prasmingą ir pilnavertį gyvenimą.

Epikūrizmas, skepticizmas, stoicizmas – tai tik kelios iš daugelio senovės Graikijoje gimusių filosofijos mokyklų.

Gražiame kūne graži siela

Puikiai žinome, kad senovės graikai sukūrė fizinio grožio kultą. Visi puikiai žinome teiginį, kad gražiame kūne graži siela. Bet ne visi žino, kad senovės graikai tokį patį dėmesį skyrė ir žmogaus vidui.

Senovės Graikijoje klestėjo daugybė filosofijos mokyklų, kur žmonės lankėsi norėdami išmokti gyvenimo meno. Graikai puikiai suvokė, kad gyvenimo meno reikia mokytis.

Stoikai buvo viena iš tokių mokyklų.

Stoicizmo filosofija

Stoicizmas gimė gatvėje. Stoya, tai miesto prekyvietės, susitikimo vieta. Čia filosofai susitikdavo ir dalindavosi su visais savo idėjomis Nuo stoya ir kilo jų – stoikų pavadinimas.

Mums labai svarbu akcentuoti gatvės filosofiją. Šiais laikais, filosofija yra tapusi elito užsiėmimu. Akademinė aplinka, moksliniai darbai, nesuprantami terminai ir beveik jokio ryšio su realiu gyvenimu. Šiuolaikinė filosofija teigia „jeigu manęs nesupranti, pats kaltas“.

Stoicizmas – gatvės filosofija

Stoikų filosofija gimė ir formavosi gatvėje. Tuo metu, senovės Graikijoje buvo galybė skirtingų filosofijos mokyklų, kurios tarpusavyje aršiai kovojo dėl kiekvieno lankytojo.

Labai svarbu įsidėmėti, kad didžioji dauguma to meto žmonių buvo neraštingi. Auditorija buvo paprasti, eiliniai žmonės, neturėję jokio išsilavinimo. Išgyvendavo tik tos mokyklos, kurios sugebėdavo sudominti eilinius, paprastus žmones.

Stoikų filosofija buvo gatvės filosofija. Ji siekė žmonėms suteikti reikiamų žinių ir įgūdžių, kaip apsisaugoti ir įveikti gyvenimo negandas.

Negandos mus užpuola netikėtai ir staiga, kaip tie piktadariai tamsią naktį. Mes neturime laiko derinti taisyklių, nėra laiko teisėjui, apšilimui ir pasiruošimui kovai pagal iš anksto paruoštas ir suderintas taisykles.

Atkirti negandai turime suduoti iškarto. Net jeigu mūsų atsakas negražus ir ne pagal taisykles.

Jeigu nesugebėsime apsiginti iškarto – nukentėsime ar net žūsime.

Stoicizmas yra praktinė kovos su negandomis filosofija. Šioje filosofijoje nėra sudėtingų ir skambių frazių, bei terminų, nėra jokių dirbtinų taisyklių. Viskas kas sudėtinga ir nepraktiška yra pašalinta. Visas dėmesys tik į svarbiausius ir rezultatą garantuojančius veiksmus.

Stoicizmo praktikos

Stoicizmo praktika apima daug įvairių metodų ir technikų, kurios padeda žmogui išlaikyti savo vidinę ramybę ir harmoniją. Pasidalinsime su jumis keliomis paprastomis, kasdienybėje lengvai pritaikomomis praktikomis.

Atskirti ką gali kontroliuoti ir ko ne

Atskirti ką gali kontroliuoti ir ko ne. Kas yra tavo valioje ir kas nuo tavęs nepriklauso. Ir susitelkti tik į tuos dalykus, kurie yra mūsų galioje. Laikas, oras, politika, ekonomika, kitų žmonių elgesys, populiari muzika, politikai – milijonai dalykų apie kuriuos galvojame, kurie daro mums įtaką, kurie mus nervina, bet mes neturime jokios galios juos pakeisti.

Stoikai siūlo paprastą būdą lengvai ir greitai palengvinti sau gyvenimą. Atskirti tai ko negalite kontroliuoti, nuo to ką galite kontroliuoti. Kyla klausimas, o ką aš galiu 100% kontroliuoti? Stoikai atsako – 100% galite kontroliuoti savo reakcijas į dalykus, kurių negalite kontroliuoti ir kurie nuo jūsų nepriklauso. Ne pačius įvykius, bet jūsų vertinimus.

Vienam rytinis kamštis gali tapti nesibaigiančia rauda dėl nekultūringo kitų vairuotojo elgesio, kitam eilinis nieko neišsiskiriantis ir daug brangaus laiko nevertas įvykis. Vienam nesibaigiantis stresas, kitam eilinė kelionė iš taško a į tašką b. Išorinis įvykis tas pats, bet jo vertinimai visiškai skirtingi.

Visada gali būti blogiau

Kai mums nutinka nelaimė, dažnai užduodame sau klausimą – kodėl tai nutiko man? Už ką aš? Kodėl man taip nesiseka? Stoikai siūlo į nelaimę pažvelgti truputėlį kitu kampu. Receptas, kaip palengvinti savo vidinę būseną ištikus nelaimei labai paprastas. Stoikai siūlo kiekvieną kartą susidūrus su negandai „paguosti“ save paprastais žodžiais „Čia dar nėra taip blogai, gali būti 1000 kartų blogiau“.

Mes linkę save visuomet lyginti su sėkmingais ir gerai gyvenančiais, bet kartais yra labai gerai save palyginti su daug sunkiau ir daug blogiau gyvenančiais. Kartais, tai labai padeda pasijusti geriau. Prisiminkite – „Visada gali būti blogiau“. Šiandien nėra pati blogiausia dieną jūsų gyvenime.

Negatyvi vizualizacija

Nors pozityvios psichologijos šalininkai siūlo visada įsivaizduoti optimistines ateities vizijas, mes, eiliniai žmonės visada linkę gąsdinti save ateities siaubais. Mes nuolat bijome sulaukti kažko baisaus. Bijome ir vengiame imtis veiksmo. Kodėl bijome? Nes gali nutikti kas nors baisaus?

Mes susikuriame siaubuką galvoje, išsigąstame ir viską metame. Stoikai siūlo paprastą būdą išsivaduoti nuo nuolatinio nerimo ir ateities baimės. Įsivaizduokite ir leiskite sau įsivaizduoti patį baisiausią dalyką kuris gali nutikti. Ne baugų, bet siaubingai, tragiškai, siaubingai baisų ateities scenarijų. Tik akimirkai. Pabandykite užduoti sau paprastą klausimą „Kas bus kai tai vyks, kas bus po to, kaip aš reaguosiu, ką aš darysiu?“. Puiki treniruotė, kaip saugioje aplinkoje leisti sau išsivaduoti iš nuolatinės nerimo būsenos – „Kažkas blogo, kažkada gali įvykti“. Leiskite sau patirti tą siaubingą būseną, kai tai įvyks. Kas toliau? Jūs ten buvote, jūs tai patyrėte. Kas toliau? Pabandykite, kartais labai gerai padeda.

Stoicizmo filosofijos nauda

Stoicizmas yra filosofija, kuri gali paveikti jūsų gyvenimą teigiamai. Jis gali padėti jums būti stipresniu, protingesniu ir geresniu žmogumi. Jis gali padėti jums susidoroti su stresu, nerimu ir liūdesiu. Jis gali padėti jums atrasti savo tikrąją laimę ir prasmę.

Stoicizmas gatvėje gimusi filosofija, kurios tikslas suteikti praktines žinias kiekvienam, norinčiam išgyventi gyvenimo kovoje. Stoikų filosofija yra praktinė filosofija pritaikyta gyvenimo kasdienybei. Stoikai į gyvenimą žvelgia, kaip į kovą. Mes nuolat esame puolami negandų ir jeigu norime išlikti sveiki, bei nepalūžti, privalome mokytis, kaip duoti atkirtį negandoms. Ne tik jas atlaikyti, bet ir jomis pasinaudoti stiprinant savo atsparumą ir vidinę tvirtybę.

Stoicizmas. Kiti tekstai.

Saulius Garbenčius
Lektorius. “Paskaitų Klubo” įkūrėjas ir vadovas. Praktinio seminaro “Kaip įveikti gyvenimo sunkumus, nepalūžti, atsitiesti ir pradėti viską iš naujo” autorius.